Vilniaus, UNESCO literatūros miesto vietinė rezidencija Pamėnkalnio viloje „Kambarys be kabučių“

Rugpjūčio 17 – rugsėjo 18 d. Pamėnkalnio vilos vietinėje rezidencijoje „Kambarys be kabučių“ rezidavo poetė Greta Ambrazaitė. Rezidencijos metu ji dirbo prie savo trečiosios eilėraščių knygos rankraščio.

Rugsėjo 9 d. 18 val. Pamėnkalnio viloje vyko Gretos Ambrazaitės poezijos skaitymai, kurių metu elektronika improvizavo Julius Čepukėnas.

__________________________________________________________________________________________________________

Kovo mėnesį Pamėnkalnio viloje įsikūrusioje rezidencijoje „Kambarys be kabučių“ dirbo pirmoji jos rezidentė – poetė, eseistė ir literatūros vertėja Kristina Tamulevičiūtė. Mėnesio trukmės kūrybinį laikotarpį autorė baigia su įspūdingu nuveiktų darbų sąrašu ir nauja tradicija būsimiems vilos svečiams.

Kristina Tamulevičiūtė – aktyvi Lietuvos literatūros lauko dalyvė, Lietuvos rašytojų sąjungos bei Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė. Nuo 2013 m. autorė išleido keturias knygas, sulaukusias palankių kritikų įvertinimų ir nominuotas įvairioms literatūros premijoms.

Ne mažiau svarbi Kristinos Tamulevičiūtės veiklos dalis – vertimai. Ji iš anglų, slovėnų, kroatų ir bosnių kalbų yra išvertusi apie 30 knygų. Jos verstos poezijos rinktinės jau kelerius metus iš eilės patenka į portalo „15min.lt“ geriausių metų knygų penketukus verstinės poezijos kategorijoje.

Pati Kristina apie nuveiktus darbus rezidencijos metu sako:

„Mano rezidencija Pamėnkalnio viloje baigiasi. Čia buvo labai jauku ir gera. Tik pravėrus duris pasitikdavo unikalus autentiško pastato kvapas, nedidelis, bet jaukus kambarėlis visada būdavo užlietas saulės, o per pertraukas kava pavaišindavo Tomas Petrulis. Čia tikrai jaučiausi kaip namuose.

Per mėnesį viloje nuveikiau nemažai:

– baigiau versti romaną „Drąsos klanai. Garbės kodeksas“ paaugliams, kurį išleis „Debesų ganyklos“. Paauglių literatūra yra mano naujoji meilė, ir šis projektas nemažai prie to prisidėjo;
– pradėjau versti romaną „Vilkų karalius“ leidyklai „Alma littera“. Mano tamsi siela be galo džiaugiasi šiuo projektu;
– išverčiau Marijos Dejanović eilėraščių festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ almanachui;
– publikacijai paruošiau Marijos poemą „Gerklė“, nes poemų mūsų spaudoje skaudžiai trūksta;
– žurnalas „Nemunas“ priėmė mano rezidencijoje išverstą Alešo Štegerio novelę „Dedalas“, o pats Alešas gegužę svečiuosis Lietuvoje;
– parašiau dvi noveles savo būsimai knygai paaugliams „Šiaulių ragana ir kitos istorijos“ (leis leidykla „Slinktys“, dalinai finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė, konsultuoja Šiaulių turizmo informacijos centras);
– išverčiau slovėnių poečių Katjos Gorečan, Majos Vidmar, Anjos Pepelnik, Anos Golob ir Tajos Kramberger eilėraščių, parengiau atskirą publikaciją;
– kartu su Lina Buividavičiūte surengėme jaukią diskusiją-skaitymus, kurių metu kalbėjome apie šiuolaikinės slovėnų ir lietuvių moterų poezijos bruožus, pristatėme svarbias ir mylimas autores.

Rezidencijoje man nepavyko prisėsti prie savo naujosios poezijos knygos darbiniu pavadinimu „Metai“, bet dėl to nesigraužiu – šiai knygai dar ne laikas. Tačiau labai džiaugiuosi, kad čia man pavyko kurti savo pačios tekstus, versti iš įvairiausių kalbų, imtis skirtingų projektų. Mano kasdienybėje buvo ir komercinės, ir nekomercinės literatūros, ir prozos, ir poezijos, susitikimų ir pokalbių, saulės ir gero laiko.

Šiandien Pamėnkalnio viloje, „Kambaryje be kabučių“, palieku savo knygą „Namai“. Manau, kad jos pavadinimas labai simbolinis. Tikiuosi pradėti naują tradiciją – kiekvienam čia kuriančiam menininkui palikti po knygą. Kad lentyna nebūtų tuščia, kaip tikruose namuose.

Ačiū Pamėnkalnio vilai ir „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ komandai už pasitikėjimą ir tokią galimybę kurti.“

__________________________________________________________________________________________________________

Vilniaus, UNESCO literatūros miesto kūrybinė rezidencija

Jacques Fux (Brazilija)

2025 m. gruodžio 1–31 d.

2025 m. gruodį Vilniaus, UNESCO literatūros miesto, kūrybinės rezidencijos programoje dalyvavo Brazilijos rašytojas Jacques Fux.

Jacques Fux pelnė pripažinimą 2013 m. laimėjęs San Paulo literatūros premiją už debiutinį romaną. Rašytojas yra baigęs matematikos ir informacinių technologijų mokslus, turi du daktaro laipsnius: Lyginamųjų literatūros studijų bei Prancūzų kalbos, kultūros ir literatūros. Iki šiol yra išleidęs 20 knygų, įskaitant vaikų literatūrą, esė ir romanus, kūryba versta į italų, ispanų ir hebrajų kalbas.

Jis buvo atrinktas dalyvauti rezidencijoje dėl aukšto literatūrinio meistriškumo ir rašomos knygos apie lietuvių kilmės brazilų menininką Lazarį Segallą. Rašytojas, viešėdamas Vilniuje, atliko kultūrinį tyrimą, rinko medžiagą knygos rašymui, dalyvavo renginiuose Vilniaus literatų namuose ir Lietuvos žydų bendruomenės namuose.

„Galimybė vaikščioti tomis pačiomis vietomis, kuriomis kadaise vaikščiojo Lazaris Segallas, man atrodė tarsi susitikimas su praeitimi, su istorija, atmintimi ir daugybe jausmų. Walteris Benjaminas rašė, kad tikroji kelionė yra sugrįžimo kelionė, todėl mano literatūrinė rezidencija Vilniuje buvo tokia prasminga: iš naujo atradau save miesto ir Segallo pėdsakuose bei istorijoje. Jaučiau nostalgiją įvykiams, kurių niekada neišgyvenau, tačiau kurie gyvuoja manyje – mano žydiškoje kultūroje, literatūrinėje kultūroje ir emocinėje atmintyje. Patirti šį pasinėrimą buvo džiaugsmas (ir kartu sugrįžimas į praeitį – tiek šviesią, tiek sunkią). Esu nuoširdžiai dėkingas Vilniui, UNESCO literatūros miestui už šią galimybę.“ – sako Jacques Fux