Pamėnkalnio viloje tęsiasi pokalbių ciklas „Aš esu Vilnius“
2025-06-25
VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ padalinyje – Pamėnkalnio viloje – organizuojamas unikalus pokalbių apie miestą ir jį kuriančius žmones renginių
Pamėnkalnio vila
Pamėnkalnio g. 34 numeriu pažymėta vila – ne tik įspūdingas Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdys, bet ir vieta, kurioje susipina sudėtingi XX amžiaus likimai.
Šiandien Pamėnkalnio vila kviečia atrasti unikalią architektūrą, skirtingų epochų ir žmonių istorijas bei plačiai atveria savo duris visuomenei.
Naujienos
Vilnius man yra literatūros miestas pirmiausia todėl, kad čia, Universitete, studijavau literatūrą. Čia metaforos tapo kūnais. Gatvėje pamačiau Onę Baliukonytę, besilaukiančią kūdikio, su elegantiška suknele iš medžiagos, panašios į maišą. Juditą Vaičiūnaitę, perkančią pyragaitį „Žibutės” kavinėje. Marcelijus Martinaitis, kraupęs nuo mūsų „kiaurų“, kaip jis sakydavo, sakinių diplominiuose ir kursiniuose darbuose. „Tūlos” autorius, įžengęs saulėtą sekmadienį į bendrabučio kambarį pasiskolinti pinigų. Jonas Strielkūnas, su ilgomis kaip laikas švarko rankovėmis. Na ir kiti neoficialūs asmenys.
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
Tegul bus Aido Marčėno eilutė iš „viskas buvo seniai” : „mėnesiena virš Vilniaus kaip keista mėnulis ir snaigės”.
Giedra Radvilavičiūtė
Nes čia daugybės literatų gyventa, stambių ir nelabai. Ir jie vienaip ar kitaip tą miestą apdainavo, eilėraščiais užgrobdami jo teritorijas.
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, kur teka Neris su žara (Paulius Širvys). Bet šitą daug kas gali cituoti, tad atsarginis: Niekad tavęs, mieste, negalėjau palikti (Czesław Miłosz).
Giedrė Kazlauskaitė
Vilnius – tai miestas, kurio gatvės išrašytos literatūros citatomis tiesiogine ir perkeltine prasme, kuris žavi savo daugiakalbe literatūrine tradicija ir skaitančiais, rašančiais, knygas mylinčiais žmonėmis. Kaskart stebiuosi, kiek daug čia visko vyksta. Tai miestas – įkvėpimo šaltinis, miestas, kuriame sutelpa visi literatūros žanrai. Vilniaus kaip literatūros miesto statusas – turbūt lyg užtvirtinimas to, ką vilniečiai, vienaip ar kitaip susiję su literatūra, visada žinojo.
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
„Nuo Vilniaus niekur nepabėgsi. Nėra pasauly kito tokio miesto...“ Ričardas Gavelis, „Vilniaus pokeris“
Akvilina Cicėnaitė
Rimantas Kmita
Kad Vilnius yra literatūros miestas pirmą kartą supratau, kai atėjau į banką atsidaryti pirmosios savo sąskaitos – buvo vasaros pabaiga, artėjo pirmieji mokslo metai Vilniaus universitete. Kol murksojau laukdama savo eilės, pamačiau pro langą gatve einantį Herkų Kunčių (kaip tik buvau neseniai skaičiusi jo knygą) ir tai paliko neišdildomą įspūdį, nes supratau, kad šiame mieste gyvena mano mėgstami rašytojai ir rašytojos ir niekada nežinai, kada su jais ar jomis susidursi.
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
Eidama arba važiuodama pro Nerį šaltą žiemą prisimenu Juditos Vaičiūnaitės eilutę: Ižo rožės, žydinčios po tiltu
Jurga Tumasonytė
Tai, kad Vilnius – literatūros miestas, matyt, yra taip akivaizdu, kad nė neklausiate – ar yra, klausiate – kodėl yra.
O atsakyti į tai, kaip ir į didžiąją daugumą klausimų „kodėl?“, manau, tegalima tik paslaptingu atodūsiu: „Kas žino, kas žino...“
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
„Pelėsių žydrą miestą prisiminkit / jo valkatas ir juokdarius.“ Ir dar: „Čia susitinka ant svajonių tilto / sena naktis su jaunu lietumi.“ – Rimas Burokas.
Rimvydas Stankevičius
Man Vilnius nuo literatūros ir ypač poezijos yra neatskiriamas, kartais nebeaišku, kur mūras pereina į eilutę, o strofa į skersgatvį. Didžioji dalis lietuvių (ir ne tik) poetų man siejasi su konkrečiomis Vilniaus vietomis, jų tekstai veikia ir keičia mano miesto matymą. Taip ir eini, klausydamasis Laimos Kreivytės „Rasų radijo“ ar girdėdamas Gedimino pilies papėdėj parulskišką „jok gediminai jok gedimonai jok“.
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
„O citata, kurią vis prisimenu, yra iš Moišės Kulbako poemos „Vilnius“: „Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas… / Kiekviena siena – pergamentas, kiekvienas akmuo – šventas raštas, / išdėlioti mįslingai ir praskleisti nakčia.“
Marius Burokas
Vilniuje kasdien nutinka skaitymai ir susitikimai su rašytojais. Ne tik tam skirtose salėse ir bažnyčiose, bet ir į baruose, rūsiuose, kiemuose ir troleibusuose. Iš vaikystės atsimenu, kad tėtis į portfelį įsimesdavo vis kitą mylimos poezijos tomelį, neabejodamas, kad senamiestyje sutiks poetą ar poetę, kurios autografo dar trūksta. Ir sutikdavo. O aš, įsikibusi jo rankos, tylomis tyrinėdavau tų Vilniaus išrinktųjų veidus.
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
„Žirmūnų patiltės varnėnas / mėgina perrėkti mašinų triukšmą / kol viskas tampa gama / kol išvis išsilydo / į rūką.“ – Jurgita Jasponytė
Kotryna Zylė
Vilnius yra literatūros miestas, nes toks jis man ir yra. Visų pirma – į jį atvažiavau iš Zarasų studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. Jame gyvenu literatūrinį gyvenimą, pradedant darbu bibliotekoje, baigiant rašymu. Netgi dėl stuburo išvaržos darydama paskutinį atsipalaidavimo pratimą, jaučiu kaip kineziterapeutė palygina mano kaklą, į šonus atmestas rankas ir girdžiu ją sakant – dabar jūs kaip atversta knyga...
Mėgstamiausia citata arba eilutė apie Vilnių iš literatūros kūrinio.
„Viena mėgstamų citatų apie Vilnių yra Albino Bernoto eilėraščio „Per Vilnių lekia žąsys“ eilutės: „Raudonos lempos telebokšte / Po tuo sparnu – lyg bruknių kekė. / Pušynai žiemiškai ims ošti – / Per Vilnių šiąnakt žąsys lekia.“
Artima ta gamtos ir miesto jungtis, rodanti, kad galima ir mieste justi gamtos ritmą, gal kiek sunkiau, bet įmanoma, o svarbiausia – net jeigu nepastebėtum, tai vis vien vyksta. Esu ne kartą rudenį arba pavasarį pastebėjusi išskrendančias paukščių virtines ir suprantu, kad paukščiai ten turi savo taką: nesvarbu, ar po juo miestas, ar kaimas, ar miškas.
Jurgita Jasponytė
Pamėnkalnio vila
Pamėnkalnio g. 34,
LT-01114 Vilnius, Lietuva
pamenkalnio.vila@vilniusliterature.lt
+370 678 83665
Darbo laikas:
I–V, 9–18 val.