Spalio 24 d., festivalio „Open Books“ metu, Nacionalinėje dailės galerijoje įvyko tarptautinė konferencija „Literatūra, miestas, gamta“, kurią organizavo VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“. Renginys subūrė literatūros, urbanistikos, ekologijos sričių profesionalus bei kūrėjus iš septynių Europos miestų.
Konferencijoje diskutuota, kaip literatūra gali padėti ugdyti tvaresnį ir sąmoningesnį ryšį tarp miesto, žmogaus ir gamtos, taip pat kokį vaidmenį sprendžiant šiuolaikinius ekologijos iššūkius gali atlikti rašytojai, menininkai ir kultūros organizacijos.
Susirinkusius sveikino Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė, pabrėžusi, jog simboliška, kad tokia konferencija vyksta šiuo metu, kai Vilnius yra Europos žalioji sostinė. Ji akcentavo tarpdisciplininių ir tarptautinių ryšių svarbą sprendžiant ekologijos ir kultūros sąsajų klausimus.
„Konferencijoje ne tik dalinomės praktine patirtimi, bet išklausėme ir stiprių, įkvepiančių rašytojų pasisakymų. Visa pokalbių diena parodė, jog galimybė patirti gamtą ir ją stebėti, net ir gyvenant mieste, yra būtina sąlyga kūrybai, tad ir literatūros praktikai dalinosi idėjomis, kaip savuose miestuose pritaiko aplinką, kad joje liktų daugiau žaliųjų erdvių“, – sakė VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Tarpdiscipliniškumo galia
Pirmoje konferencijos sesijoje „Miesto ekosistema: tarpdisciplininės perspektyvos“ pranešimus skaitė transformacijų dizaineris Markus Artur Fuchs iš Heidelbergo, rašytojas ir kūrybinio rašymo dėstytojas Andrew McDonnel, atvykęs iš Noridžo, bei Vilniaus miesto muziejaus direktorė Rasa Antanavičiūtė. Sesiją moderavo Liublianos, Unesco literatūros miesto vadovė Tina Popovič.
„Konferencijos metu aiškiai supratau, kad visi esame toje pačioje valtyje. Sėkmingų projektų sąlyga – konstruktyvus ir nenutrūkstamas dialogas. Šį dialogą plėtojome ir konferencijoje, sėmėmės įkvėpimo iš tarpdisciplininių mainų“, – sakė Markus Artur Fuchs.
Jam antrino ir Andrew McDonnel: „Konferencija suteikė galimybę aptarti gamtos ir miesto santykį, išvykdamas jaučiausi turėdamas viltį dėl ateities. Dalijimasis mintimis, idėjomis ir rūpesčiais dėl mus supančios aplinkos leido pasijusti didesnės bendruomenės dalimi. Jaučiuosi pasisėmęs idėjų, kurias pritaikysiu tiek savo kūryboje, tiek pedagoginėje praktikoje.“
Antrojoje sesijoje „Literatūra mieste: praktinė perspektyva“ konferencijos dalyviai pristatė sėkmingus tarptautinius projektus, jungiančius literatūrą, bendruomenes ir tvarumo idėjas. Notingamo, UNESCO literatūros miesto direktorė Hannah Trevarthen ir poetė Cara Thompson supažindino su „Gamtos poeto laureato“ (Nature Poet Laureate) programa, skatinančia jaunuosius kūrėjus rašyti ir atrasti ryšį su gamta, vis labiau nykstančia miesto aplinkoje. Angelina Cabré i Ametllé iš Barselonos pristatė festivalį „Liternatura“, jungiantį literatūrą ir gamtą, o Mančesterio, UNESCO literatūros miesto vadovas Ivan Wadeson dalinosi įžvalgomis apie šio miesto literatūrines iniciatyvas bei organizuojamą bibliotekų festivalį. Sesiją moderavo Vilniaus, UNESCO literatūros miesto direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
„Konferencija „Literatūra, miestas, gamta“ Vilniuje buvo įkvepianti patirtis. Daug išmokau iš kitų miestų atstovų ir dabar jaučiuosi kupinas idėjų, o širdis – noro sugrįžti ir toliau tyrinėti Vilnių“, – įspūdžiais dalinosi Ivan Wadeson.
Trečiojoje sesijoje „Gamta, miestas ir literatūra rašytojo žvilgsniu“ dalyvavo rašytoja ir ūkininkė Nataša Kramberger iš Slovėnijos, menininkė Vaiva Grainytė ir poetė, vertėja Ieva Toleikytė. Dalyvės dalinosi savo kūrybinių procesų patirtimis, atskleidžiančiomis, kaip gamtos stebėjimas ir jos patyrimas veikia literatūrą ir meną. Šią sesiją ir paskutinę diskusiją „Ar literatūra gali išgelbėti planetą?“ moderavo literatūrologė Aistė Kučinskienė. Dalyvės kalbėjosi apie menininko vaidmenį ekologinės krizės laikais.