Praėjusią savaitę Melburne (Australija), UNESCO literatūros mieste, įvyko UNESCO literatūros miestų atstovų metinis susitikimas. Jame kalbėta ne tik apie literatūrą, bendrus projektus, bet ir apie Ukrainą bei mūsų galimybes padėti ne tik šaliai, bet ir abiems literatūros miestams – Lvivui ir Odesai.
Susitikimas prasidėjo Melburno miesto merės Sally Capp priėmimu. Ji yra pirmoji tiesiogiai išrinkta moteris merė. Savo kalboje ji sveikino visus susirinkusius ir dėkojo kuriantiems žmonėms: kultūra ir švietimas jai yra prioritetinės sritys. Daugelis susitikimų Melburne prasidėdavo žodžiu Wominjeka, kuris Woi-wurrung tautos kalba reiškia „Sveiki atvykę su tikslu“.
Visiems susirinkusiems literatūros miestų atstovams iš įvairiausių pasaulio miestų – Noridžo, Mančesterio (Didžioji Britanija), Lvivo (Ukraina), Džakartos (Indonezija), Bučono (Pietų Korėja), Sietlo ir Ajovos (JAV), Kvebeko (Kanada), Angulemo (Prancūzija), Milano (Italija), Reikjaviko (Islandija), Krokuvos (Lenkija) ir kitų – buvo sudaryta galimybė susipažinti su įvairiomis Melburno literatūros organizacijomis – festivalių ir kitų renginių organizatoriais, knygynais, bibliotekomis. Taip pat – aptarti bendrus galimus projektus su kitais miestais, įsitraukti į jau esamas iniciatyvas, o šeštadienį – dalyvauti Melburno rašytojų festivalio renginiuose.
Melburno rašytojų festivalio tema šiemet – Ambition (Ambicija, tikslas, siekis), siekiant kiekvieno pokalbio ir diskusijos pabaigoje atskleisti savo tikslą, savo ambiciją. Buvo aptariamos įvairios temos – moterų teisės, tėvystė, Pirmųjų tautų (First Nations) gyvenimas. Pastaroji tema Australijoje ypač aktuali – leidžiamos knygos, kurios gauna reikšmingus apdovanojimus, atsidaro įvairios meno galerijos, rengiami pokalbiai ir diskusijos. Vienas iš pokalbių vyko su The Guardians žurnaliste ir rašytoja Amy Remeikis, kurios močiutė – išeivė iš Lietuvos.
Viena įdomiausių festivalio diskusijų vyko tema „Kaip karas Ukrainoje paveiks pasaulį“. Joje dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Australijoje Vasylis Myrošnyčenko. Diskusijoje kalbėta, kokią įtaką karas daro ir darys ateityje mokslui, kultūrai, trečiojo pasaulio šalims. Jau dabar poveikis juntamas didžiulis, kalbant apie sudėtingiausias pasaulio problemas – klimato kaitą, badą kai kuriose pasaulio šalyse, kylančias kainas. Melburne dėmesys Ukrainai juntamas visur – ne tik dėl vėliavų ant pastatų, bet ir dėl privačių pokalbių. Literatūros miestų atstovai taip pat patvirtino bendrą poziciją – nebendradarbiauti su jokiais Rusijos miestais ir šią savo poziciją išreikšti UNESCO organizacijai.
Vienas įdomiausių susitikimų vyko su „Šimto istorijų namais“, kurių tikslas – skatinti vaikus ir jaunimą skaityti bei patiems kurti istorijas. Vaikų sukurtos istorijos būna išleidžiamos atskira knyga, vėliau vyksta knygos pristatymai, aptarimai su skaitytojais. Miestų atstovai patys buvo įtraukti į kūrybines veiklas, o dirbtuvių kūrėjai mielai sutiko patirtimi pasidalyti su Vilniaus mokytojais, kurie norėtų tokias istorijas išmokti kurti su savo vaikais.
Miesto bibliotekų Melburne atidaroma vis daugiau – tikslas yra turėti daugiau, bet mažesnių: kad pačios bibliotekos atkeliautų į skirtingus miesto rajonus ir priartintų prie žmonių galimybę atrasti savo knygą, šios bibliotekos vadinamos Pop-up bibliotekomis. Italų rajono biblioteka kvepia citrinomis, joje vyksta knygų pristatymai ir susitikimai su rašytojais, o viena naujausių miesto bibliotekų atidaryta ant upės kranto. Rugsėjo 8-ąją yra Tarptautinė raštingumo diena, kurią visi literatūros miestai dovanoja po paveikslėlių knygą tos šalies bibliotekai. Tad ir lietuviškos knygos šiemet buvo padovanotos būtent šios, naujausios Melburno bibliotekos, vaikų literatūros skyriui. Melburne įsikūrusi ir Viktorijos valstijos biblioteka, kurioje veikia ir knygynas Readings.
Bene gražiausi Melburno knygynai – Hill of Content, seniausias miesto knygynas ir The Paperback įsikūrę vienas šalia kito, tačiau abiejuose nuolat pilna skaitytojų, besirenkančių savo knygas.
Tarp gerųjų miesto praktikų buvo pristatytos Liublianos, Krokuvos, Angulemo, kitų miestų iniciatyvos. Tarp jų – eilėraščiai įvairiose miesto erdvėse, bibliotekų knygose paliekami laiškai kitiems skaitytojams, komiksų kūrybinės dirbtuvės. Mes su Bogdana Brylinska iš Lvivo pasakojome apie Lvivo ir Vilniaus bendrą projektą „Jauno miesto skaitymai“, kuris iškart sulaukė palaikymo ir iš kitų miestų, tad tikimės, kad mūsų būsimas žurnalas bus išverstas ir į kitas kalbas. Šiame gerųjų praktikų susitikime dalyvavo ir atstovai iš kitų Australijos bei Naujosios Zelandijos kūrybiškų miestų.
Vilnius jungiasi prie Pasaulinės poezijos dienos, Pasaulinės knygos dienos paminėjimo, romano savaitės, SlamOvision, kai kurių kitų iniciatyvų. Buvo įdomu išgirsti apie visuose miestuose veikiančias rezidencijas, apie literatūrinius maršrutus, projektus vaikams ir jaunimui. Užmegzti ryšiai Vilniui padės stiprinti ne tik tarptautinius santykius, bet ir savo literatūrinę bendruomenę. Kiekvienas naujai į tinklą priimtas miestas turi savo miestą – draugą. Vilniui toks miestas yra Krokuva, tad į mūsų būsimų Vilniaus literatų namų atidarymą pakvietėme atvykti Krokuvos miesto atstovę Elżbietą Foltyniak.
UNESCO literatūros miestų metinis susitikimas vyko Melburne rugsėjo 5-10 dienomis, jame dalyvavo VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
